rūkimas reikšmė

Kas yra rūkimas? rūkìmas sm. (2) 1. K, I, Pc → 1 rūkti 1: Ką ten padirbo: toks rūkìmas, toks rūkìmas! Krš. 2. → 1 rūkti 4: Nu į rūkìmas tų dulkių: visi pakeliai balčiausiejai Varn. Kaip tik tas vė[ja]s, kas ten y[ra] rūkìmas! KlvrŽ. 3. → 1 rūkti 7: Nesistebiu, kad po tokio rūkìmo dieglys diegia Skr. \ rūkimas; aprūkimas; išrūkimas; prirūkimas