Kas yra rūrinis? 1 ×rūrinis sm. CII205, Q386 žr. 1 rūrininkas.
2 ×rūrìnis, -ė adj. (2) 1. RtŽ turintis vamzdį; kuris vamzdžio pavidalo: Rūrìnis kragas (laistytuvas) K; N. Jug turi pinigų, pirk rūrines pištaletas rš. 2. vlg. rūroje, prie rūros esantis: Čia rūrìnė vieta išgedusi J.