Kas yra šešuolytis? šešúolytis sm. (1) žr. šešuolis 1: ^ Negalia išsiblandyti, kaip šešúolytis (apdujęs) vaikščio[ja] Trk. ◊ sàvo šešúolyčio bijóti perdėtai nuogąstauti, būti labai bailiam: Ans bìjo ir sàvo šešúolyčio Klp.