Kas yra šlima? ךlimà sf. sing. (4) KŽ 1. žr. 1 šlimas 1: Aptenėjusios lūpos ligonės, t. y. šlimà apneštos JI93. 2. žr. 1 šlimas 3: Kad būtų lytaus, nors nu rugių šlìmą nuplautų Krkl. 3. žr. 1 šlimas 4: Gulk, našly, pataluosna kai šlimà rūdymuosa (d.) Jz.