šliūkš reikšmė

Kas yra šliūkš? šliū́kš interj. NdŽ, Vkš, šliū̃kš NdŽ 1. žr. šliūkšt 1: Šliū́kš parpylė su [v]andeniu Krš. Šliū́kš išpylė visą pieną Slnt. Pamazgoja ką – šliū́kš viedrą benzino traktoristas an žemės Slm. | Šliū́kš – ir išgėriau Šts. 2. žr. šliūkšt 3: Kad eina, kaži kaip šliauža – šliū́kš, šliū́kš Krš. Sijonai liuob būs iš užpakalio atsikišę, kad eis – šliū́kš, šliū́kš Šts. 3. Brs, Plt žr. šliūkšt 4: Atsibėgėsi i par visą prūdą šliū́kš išvažiuosi Kl. Kartę atleidau, šliū́kš i nuvažiavo [šiaudai nuo vežimo] KlvrŽ. Šliū́kš ir nuslinko baidyklė nu šiaudų Šts. 4. Žeml žr. šliūkšt 5: Ta su peiliu šliū́kš, i gulia tas žmogus Šts. Vaikų garbanoti [plaukai], o ano (tėvo) šliū́kš par pakaušį (nuplikęs) Ms. 5. žr. šliūkšt 6: Šliū́kš iššoko lydeka Šts. Viena puse [gatvės] eini, tai šliū́kš, šliū́kš per purvą, kai reikia pereit kiton pusėn Kp. Visokias gerybes šliū́kš ir išnešė į peklą (ps.) Šts. Tiktai pravers bažnyčios duris, žiūrėk, tiktai šliūkš šliūkš, jau ir įsmukusi, lygu gyvatė, prie paties altoriaus LzP.