Kas yra šmutorius? ךmutõrius, -ė smob. (2) Nm, Žvr, Kbr, Al 1. žr. šmutas 1: Šmutõrius šmutavo[ja] J. 2. scom. kas juokauja: Kielė šmutorius, vieversys dūdorius LTR(Vlk).