spiginimas reikšmė

Kas yra spiginimas? spìginimas sm. (1) K, DŽ 1. I, Rtr, KŽ → spiginti 1: Be skrandinės nė nepasirodyk į kelionę tokiam spìginime! Skr. 2. → spiginti 3: Nuo to spìginimo [saulės] jau man oda nuo burnos neriasi Skr. 3. → spiginti 5: Tokiu spìginimu žmogų tik įerzini, o nepataisai Skr. Palauk palauk, už tus spìginimus, keikimus ar aš neatmokėsu! Krš. ◊ akių̃ spìginimas gėdinimas: [Tos dovanos] padeda iškentėti akių spiginimą, išmetinėjimą P. \ spiginimas; paspiginimas