spiginti reikšmė
Kas yra spiginti? spìginti (-yti K; Q213), -ina, -ino K 1. intr. I, Kos36, K, MitI20(Rg), J, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Varn, Rdn labai šalti: Žvirbliui bėda tik tuomet, kada ima baisiai šalti, kada speigai spigina J.Jabl. Teip šarpiai šiandien spigina, kad dantys klaba ir žvirbliai nū dengaus nūkrinta MitI67(Klp). Žiemos rykmečių vė[ja]s spìgina, ka ausys raitos Lkv. Į pavakarę, atrodė, atsimetės šaltis, ale kur tau – da labiau pradėjo spìgint! Srv. Šiandien tai jau spìginte spìgina, paršals ir roputės į rūsį Pgg. Ot šaltukas spìgina! Mrs. ║ tr. smarkiai šaldyti, tvilkyti: Didis šaltis spigina odą Rsn. Šaltis spigina ausis ir veidus rš. 2. intr. DŽ, NdŽ, KŽ, Lž labai stipriai šviesti, tvieksti: Nieko nematau – saulė spìgina į akis Srv. A nesiliausi su veidrodžiu mun į akis spìginęs?! Vkš. Pasinešk žiburį į šalį, nespìgyk ma[n] tiesiai į akis! Grdž. Žaibai tankiai, maž be paliovos, spigino, griaustinė piškino Žem. | refl.: Nesispìgina žvaigždės, kad šalta randas, t. y. šviečia dideliai J. ║ tr. NdŽ akinti, žilpinti: Spìgina ta saulė akis Krtn. Saulė ir sniegas taip spigino akis, kad reikėjo eiti prisimerkus rš. Gyvolis veiza į muni, lygu spiginte spigina Šts. 3. intr. KI557, Š labai kaitinti, skleisti karštį: Žiemą speigas, o vasarą saulė spìgina J. Saulė spigina, vėjelis pukščioja Vaižg. Balos ir versmės, nu saulės spindulio neužgaunamos, nu amžių burgėjo, kurios ir visu didžiausioms giedroms spiginant niekados neišdžiūvo S.Dauk. Užtverk gardžiuką pašaly kiaulėm – čia saulė spìgina Rd. Gerai, ka iš tos pusės – saulė nespìgina par langus Jrb. ║ tr. deginti, kaitinti: Saulės spinduliai baisiai jį spigino M.Valanč. 4. intr. KŽ, Vkš prk. įdėmiai žiūrėti, spoksoti: Ką taip spìgini į akis, žiūri, ginies, jog netiesa? J. Akių nenuleidu nu to šviesalo – spiginu, matau, ka baido Šts. Ko čia spìgini, a žmogaus nesi mačiusi?! Sd. Didžios kaip lėkštutės akys taip jam į akis spigina rš. A neisi lauk, spìgini kaip žvakė, pri šalies stovėdamas, nė dirbti negaliu! Vkš. 5. intr., tr. S.Dauk, Š, BŽ496, NdŽ, KŽ, Dr prk. atvirai, tiesiai sakyti savo nuomonę, priekaištauti, gėdinti: Katrės užšaukti niekaip negalėjo: spigino ir spigino tėvams visą teisybę Žem. Kožną dieną jam spìgydavau: – Kodė tu palikai brolį sergantį?! Erž. Simaitienė spìgina pačiam ponuo nieko nebijodama Kal. Jis man spìgina į akis visus mano darbus, t. y. sako J. Spìgina į akis: tu šioks, tu toks! Krš. Tik spìgink anam tiesiai į akis, ir patikės Lkv. Pati nusimanau, kad nesu be erškėčių, bet kam žmogui spiginti šitaip į akis Pt. | refl. NdŽ. 6. tr. Kos59 spirginti, kepinti. 7. intr. greitai eiti: Spìgina vilkas tiesiau į muni Šts. ◊ akìs spìginti 1. gėdyti, priekaištauti: Tu visą laiką spigini man akis pačia nemaloniausia skola A.Gric. 2. gėdytis, nejaukiai jaustis: Tau reiks prieš kaimynus akìs spìgint An. 3. atidžiai žiūrėti, spoksoti: Atsistojo an slenksčio i spìgina akìs an mane Glv. Ko tu čia spìgini akìs?! Gs. akimìs spìginti atidžiai žiūrėti, spoksoti: Ko čia spìgini akim̃? Ktč. į dantìs spìginti tikėtis gauti (valgyti): Neišsivirsi, nepakąsi kąsnio, kai sustoję, išalkę meilys, spigins į dantis Žem. \ spiginti; įspiginti; išspiginti; nuspiginti; paspiginti; praspiginti; užspiginti