spragėjimas reikšmė
Kas yra spragėjimas? spragė́jimas sm. (1) 1. K, L, Rtr, KŽ → spragėti 1: Spragė́jimas malkų – žiežiurbos net lovon šoka Ds. Ji įbedė akis į ugnį ir klausėsi linksmo žabų spragėjimo rš. 2. → spragėti 7: Spragė́jimas jos eit! Ds. \ spragėjimas; išspragėjimas