stambumas reikšmė

Kas yra stambumas? stambùmas sm. (2) Rtr, Š, DŽ, KŽ, stam̃bumas (1) Slnt, stam•bumas Dk; LL85 → stambus: 1. Įvairių veislių obuolių stambumas labai nevienodas rš. Didžiulės staklės atrodė rūsčios savo stambumu J.Dov. ║ Sut, BŽ240 Stambùmo pastambi paršeliai, bet apsivėlę tokie Šts. (Kūno) tvirtumas, stambùmas BŽ134. 2. NdŽ Verpste buvo reguliuojamas malinio stambumas MLTEI570. 3. NdŽ → stambus 9. 4. Š → stambus 12. 5. N, K, Vd → stambus 15: Akys pilnos buvo baisumo, stambumo ir nesigailėjimo prš. 6. → stambus 17: Priešas … apsiriko atradęs žemaitišką prisirišimą prie savo senovės ir stambumą jos apgynime TS1896,11(Vaižg). Tad est atskaluonys, kurių nepaklusnumas ir stam•bumas tur būt karotas DP278. Neatgrįš nuog to didžiavimo o stambumo savo DP517.