strūnyti reikšmė

Kas yra strūnyti? strū̃nyti, -ija, -ijo 1. tr. Kos39, G112, NdŽ, FrnW, KŽ statyti, daryti, meistrauti: Pradėjo strūnyti piles neb jau lygmėse, bet ant kalnais S.Dauk. Pagrįžęs iš kalinio, nūsaikiai kibo budinkus strūnyti ir taisyti TS1899,5. 2. žr. 1 striūnyti 1: Ji bestrūnydama savo seselę vos pasekė BsMtII57(Rg). | refl. KŽ. \ strūnyti; išstrūnyti; pastrūnyti; sustrūnyti; užstrūnyti