stulbus reikšmė

Kas yra stulbus? stulbùs, -ì adj. (4) 1. nutebęs, apstulbęs: Net vaikai savo stulbiomis ir paprastomis akimis galėjo pastebėti kažką nepaprasta motinos žvilgsniuose rš. stul̃biai adv.: Moteris stulbiai žiūrėjo į keliu einančius žmones K.Kors. 2. stebinantis kuo nors: Atejo dvi stul̃bios mergos ir manė – visi bernai sušoks Trgn.