suputimas reikšmė

Kas yra suputimas? suputìmas sm. (2) 1. N, I → supusti 1: O suputìmas neatkrinta, ka i visaip gydė Kv. Kaip ilgai suputìmo neatleidžia! Žmt. 2. suputusi, sutinusi vieta: Suvirinus lelijų šaknų, dedama prie skaudulių ir kietų suputimų rš. Kai tikt partrūksta suputimas, atsileida, skaudėt parsto[ja] ž. \ putimas; išputimas; paputimas; praputimas; priputimas; suputimas; užputimas