surijimas reikšmė

Kas yra surijimas? surijìmas sm. (2) 1. → suryti 1: Ir surijimas tų kiaulių – čia padavei, čia nebėr! Ėr. Gerą pavaišenę daviau šunie už taukų surijimą Šts. Keturi prėslai spragilo šaukiasi, pelėms ant surijimo guli, o tu nekulsi?! J.Balt. 2. Sut, LL176 → suryti 3. \ rijimas; aprijimas; išrijimas; nurijimas; persirijimas; prarijimas; prisirijimas; surijimas; užrijimas