surukėlis reikšmė

Kas yra surukėlis? surùkėlis, -ė smob. (1) K, Rtr, NdŽ, KŽ; MŽ397, N, Ser menk. 1. Rod kas surukęs, raukšlėtas: Surùkėlis, kurs susiraukęs J. Pasenau ir pasidariau surùkelis Dkš. Surùkėlė, labai susenusi Rdn. In ką dar̃ aš panaši: surùkėlė, pajuodus Smn. | Obulai surùkėliai bepalikę, gerūsius išnešiojo vaikai Šts. 2. Grk susiraukėlis, pikčiurna: Ta surùkėlė gero žodžio ta nepasakys Rdn.