susivikruoti reikšmė

Kas yra susivikruoti? susivikrúoti DŽ 1. įgauti vikrumo, pasimiklinti: Būt jį po vežimu pamušę, ale kažna kaip da susvikrãvo, kūlio pervirto ir vėl atsistojo in kojų Lel. 2. DŽ2 imti vikriai ką daryti, suskubti: Gerai susivikrãvus možnėtų šiandien nupjaut [rugiai] Kp. Jeigu susivikruõs, tai tada nuveš Slm. Tai ant šito darbo susivikrãvo Sb. Tuoj susvikrãvo, ir išejom Dbk. Kregždė, tai girdėdama, susivikravo ir ištraukė uodui liežuvį MTtIX51(Sb). \ vikruoti; įsivikruoti; pavikruoti; susivikruoti