sustenėti reikšmė

Kas yra sustenėti? sustenė́ti, sùstena, -ė́jo 1. intr. N, L, Rtr, LL238, Š, Ser, DŽ, NdŽ pratisu nesmarkiu balsu sudejuoti: Sustenė́jo biškį i nūmirė Kv. Jis sustenėjo iš skausmo rš. 2. intr. sunkiai, įsitempus ką darant garsiai sudūsauti: Jonas maišą pakėlė, nė nesustenė́jo Prn. Sustenėjo prispausti jungu jaučiai rš. 3. tr. NdŽ šnek. sunkiai, įsitempus ką sunešti: Da tik pradėta – jau šeši pūrai sustenė́ta Prng. \ stenėti; atstenėti; įstenėti; išstenėti; nustenėti; pastenėti; parstenėti; prastenėti; pristenėti; sustenėti; užstenėti