Kas yra sutinėti? 1 sutinė́ti NdŽ, KŽ; MitI234(Šd) = sutenėti: Sutinė́jo putra Bržr. \ tinėti; sutinėti2 sutinė́ti žr. 2 sutinti 1: Sutinė́jo dantys iš paršalimo, suputo Skdv. ^ Kad tu sutinė́tum, kad neturiu laimės! Bsg. \ tinėti; sutinėti