suviliojimas reikšmė
Kas yra suviliojimas? suviliójimas sm. (1) Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Kel1881,70 → suvilioti: 1. Šv Su tais tarnais koks b[uv]o suviliójimas Gs. Suviliojimas aiškiai neįvykdomais pažadais A.Gric. 2. refl. Būtinai reikėjo pakreipti mūsų darbuotojų dėmesį nuo per didelio susiviliojimo technika rš. ║ Kiaušis – ne pavalgà, tik susviliójimas Rod. \ viliojimas; apviliojimas; atviliojimas; įviliojimas; išviliojimas; nuviliojimas; paviliojimas; priviliojimas; suviliojimas; užviliojimas