Kas yra švepėti? švepė́ti, švẽpa, -ė́jo 1. NdŽ žr. švepluoti 1: Dantys iškrito, švepù kaip senė šimtametė DūnŽ. Iškraičiojo dantys – ir švẽpa Krš. Tik švepė́damas šnekėjęs Krp. 2. tr. šnibždant kalbėti: Poterius švepė́ti apkyra J. \ švepėti; iššvepėti; pašvepėti