tūbelis reikšmė

Kas yra tūbelis? tū́belis sm. (1), tūbẽlis (2) 1. Prk, Lkv, Šl žr. tūbvėlis 1: Pagalys, su kuriuo milą veliant varto, vadinas tū́belis J. Su geru tū́beliu gerai gali suvelti žekes Sg. 2. gauruotas kailis: Vilko tū́belis, meškos gauruotinė J. Vilko tūbẽlis, lokės (meškos) gauruotinė, kas tos dainos nemokės, nė už stalo nesėdės JI418. 3. Kos110, Užv, Akm, Dr, Krt, Sg žr. 1 tūba 4: Jei koks liurbis pasitaikydavo, išsiųsdavo parnešti tū́belio Varn. Kitsykį parnešė tū́belį – pelų pripiltą maišą Varn. Tam miluo reikėjo eiti tū́belio pasižyčioti iš kaimynų LKT133(Klp). O koks tas tū́belis yra, aš vėl nežinau Vlš. 4. scom. prk. žioplys, ištiža: I baigė mokslus, o toki tū́belis tebuvo End.

tūbelis junginiai

• Juozas Tūbelis