tumėti reikšmė

Kas yra tumėti? tumė́ti, tùma (-ė́ja NdŽ), -ė́jo intr. 1. K.Būg, Kos37, BŽ547, LVIV136, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, Vkš, Grg tumei darytis, tirštėti, tenėti: Putra pradeda tumė́ti DūnŽ. Tumė́te sutumėjo verėnas, putra, košė, t. y. sutirštėjo J. Košės visos labai tumė́[ja] Krš. 2. NdŽ prk. rimtėti. \ tumėti; aptumėti; pritumėti; sutumėti