tupinėjimas reikšmė

Kas yra tupinėjimas? tupinė́jimas sm. (1) 1. Ser, DŽ → tupinėti 1. 2. → tupinėti 5: Valentinas jį sūriai pabardavo už tupinėjimą prie ugnies J.Dov. Išriedėję viščiukai… savo ciepsėjimu bei tupinėjimu apie vaikvedę linksmindavo mažuosius LKVI372. 3. → tupinėti 6: Tas tik tupinė́jimas mums įkyru – kaip po pakulas Krš. Aš ją jau iš jos tupinė́jimo pažįstu Bgt.