turėklė reikšmė

Kas yra turėklė? turė̃klė sf. (2) DŽ, turėklė̃ (3b) Jdr 1. BzF191, DŽ, NdŽ, KŽ, OGLII138, LKAI112, Gršl įrankio, įtaiso rankena: Plūgo turėklė̃ End. Pradžio[je] buvo turė̃klės [žambio], dabar – rankenos LKT87(Kl). Tos y[ra] žambio turė̃klės rankai nusitverti Ggr. Nulūžo turėklė, nebgaliu bepjauti, turu kitą pasidirbti Prk. Sodne kasėm agrasams diegti: iškasėm šoblę, šoblės turė̃klę i diržą Vž. Ta [durtuvo] turėklė̃, kur buvo nusitveramà, toki geltona Jdr. Šito dviračio turėklės tep nudribę Krok. Kardą sau … į stemplę … taip toli sukišęs, kad tikt turėklė lauke bebuvusi TP1880,51. Parasodninkas juodas, su turėkle ranko[je] LTR(Šv). 2. žr. turėklas 1: Turė̃klė ant tiltu, atkaltis krasė[je] J. Griūdamas susilaikiau į laiptų turėklę rš. Kartą jis, atsirėmęs į [laivo] turėklę, veizdėjo į greitai plaukiančią mašiną J.Balč. 3. LKAI140(Jdp) apatinio girnų akmens ąsa miliniui įstatyti.