turkus reikšmė

Kas yra turkus? 1 turkus sm. žr. 1 turkas: 1. R, R358, MŽ, MŽ479, N. 2. Pažink Jezų, žmogau griešnas, ir tu, turkau, labai pišnas Mž420.
2 tur̃kus sm. sing. (2) Vlk, Vl, Lpl; LTR(Šr) žr. 2 turkas: Mano dėdė da gal tur̃kaus kare kariavo Trgn. Tur̃kus miega (nekariauja) Srd. Po turkaus kojų žalia veja vyto, o mūsų broliai kaip migla krito LTsII353. Išjojo Daniula tur̃kaus vajavoti JD1014. ^ Tur̃kaus žemėj žirgai žvengia, anoj pusėj kamanos blizga (griausmas ir žaibai) BsM.
3 tur̃kus sm. (2) NdŽ žr. 1 turklys 1.