turtėti reikšmė
Kas yra turtėti? turtė́ti, -ė́ja (tur̃ti Gs), -ė́jo intr. I, Š, NdŽ; Rtr darytis turtingam: Darbu, per darbą turtė́jame DŽ1. Šeimos, turinčios daugiau žemės ir darbinių gyvulių, prasigyveno ir net turtėjo LTEXII56. Pradėjo daugėt šeimyna, pradėjom turtė́t, kiaulienus katrais metais užsiaugydavom Mšk. Nuo to laiko vargšas pradėjo turtėt LTR(Lzd). Tie prekėjai pelnydamys gausiai ir spėriai turtėdamys masino kitus S.Dauk. ^ Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau KrvP(Drsk). ║ DŽ1 prk. įgyti dvasinių ar kultūrinių vertybių: Kultūra ėmė turtė́ti KŽ. Žmogaus esybė šaknėja neprimatomose gelmėse ir iš ten išaugdama ji nuolatai yra turtėjusi Vd.