Kas yra utėlėtas? utėlė́tas, -a adj. (1) Rtr, BŽ76, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ; N, LL284 turintis utėlių, utėlėmis aptekęs: Utėlėtas, utėlius SD407. Vaikas žvėriškai grendė utėlėtą galvą rš. | Utėlėtos bičių motinos mažiau deda kiaušinėlių sp.