vėrinėti reikšmė

Kas yra vėrinėti? vėrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr. Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, verinė́ti DŽ, NdŽ 1. iter. dem. verti 4: Ir kas juos (žiogus) aprūpino tokiais prietaisiais žmonių ausims kaip aštriomis ylomis verinėti! Vaižg. 2. iter. dem. verti 5: Džiovins obuolius – vėrinė́[ja] supjaustęs an siūlo DūnŽ. 3. Rtr, KŽ rankioti, ieškinėti: Paršelis vėrinė[ja] trupučius po aslą J. Ana vėrinė́[ja] po kampus, t. y. ieškinė[ja] ką pagauti, pavogti J. 4. DŽ iter. dem. verti 8: Vaurų vaizduotė jau apgyvendino trobą, jau matė, kas pro langus ir ko žiūrinės, kas duris vėrinės… Vaižg. \ vėrinėti; apvėrinėti; atvėrinėti; išvėrinėti; pervėrinėti; suvėrinėti; užvėrinėti