Kas yra viešpataitis? viešpatáitis, -ė smob. (1) KŽ; SD240, Sut, N, Rtr viešpaties, pono sūnus, duktė: Nuokris jų (viešpačių) karūnos po jų pačių kojos, nebbus viešpataičių, lygus bus artojas Nz.