viltė reikšmė

Kas yra viltė? vìltė sf. (1) žr. viltis 1: Jei ne vìltė, žmogus pasikartumi – vis vilýs Krš. Daba jau vìltės nebturiam Trk. Trokšta, idant visi susiskirtų su jumi par tikėjimą, viltę ir meilę brš. ◊ vìltę padė́ti tikėtis: Buvo vìltę padė́jusi, kad ims (ves) Krš. Po tam padėkime mūsų viltę ing Dievą Pron.

viltė junginiai

• Viltė Miškinienė