Kas yra vylis? vỹlis sm. (2) NdŽ, KŽ; N, vilis Bru 1. žr. 1 vylius 1: Vỹliai vieni iš ano, t. y. ans tave nuvils J. Tikrai tur užslėpęs vylį V.Kudir. Jie nuodijo mano dienas įvairiausiais spąstais ir vyliais rš. Jis numanė, kad broliai su vyliu dirbs LMD(Žg). 2. [i]slaptavietė: