Kas yra žentinti? žéntinti (-yti), -ina, -ino tr. 1. NdŽ piršti. | refl. DŽ, NdŽ, Lp: Jau jis nuo pavasario žéntinos LKKXXIX45(Pns, Sn). Tokis šleivys žéntinosi, ale nej[o], ką te Rtn. 2. NdŽ vadinti žentu. \ žentinti; sužentinti