Kas yra žiubinčius? žiubiñčius sm. (2) Slnt, Bržr žr. žibinčius 1: Padargas medinis, kur šakalį degantį įkiša, bus žiubiñčius J. Su žiubiñčiais žiubinos DūnŽ. Su žiuburiais, su žiubiñčiumi verpdavo Pj. Buvo žiubiñčius: įkišai tą skalą i degs Brs.