žibinčius reikšmė

Kas yra žibinčius? žibiñčius sm. (2) K.Būg, Š, RŽ, NdŽ, Akm; L 1. JI186,305, M, Rtr, DŽ, Jž, E(Šln), Akm, Krp, Kpr, Pns arch. stovas žibinamoms skaloms įkišti, žibintis, senis: Žibinčius, arba žibintuvas, yra prietaisas, į kurį įkiša degančią balaną, skalą, kad šviestų visai gryčiai M.Katk. Žibiñčius, kur skalą kiša J. Žibiñčius skaloms liūb būs sukišti Ub. Kitur gagančium, o pas mus žibiñčium vadino Kpč. Žibiñčius vidurin pirkios Vlk. Čia buvo žibiñčius: piemenukas stovėdavo i balaną degdavo Smln. Prirūks nu to žibiñčiaus pilna troba Trš. Žibiñčius, būdavo, kartelė kaip ir praskelta, kad įlįstų balana Alz. Apie penkios šešios balanos degė žibiñčiuj tam Dg. Vienai balanai sudegus kiša į žibinčių kitą M.Katk. Žibinčius dažniausiai stovėjo arčiau krosnies rš. | prk.: Na, gana, žibinčiau, čia su tavim beplepėti LzP. ^ Ko čia stovi kaip žibiñčius? Ds. Ko čia žibini pristojęs kaip žibiñčius, ar neisi šalin! Užv. 2. S.Dauk, L608, Š, Rtr žvakidė; sietynas: Ką ženklina trys žvakės ant trikampio žibinčiaus? A.Baran. Žibinčių užžiebdinėta Gmž. Padarysi ir žibines septynias ir padėsi jas ant žibinčiaus, idant šviestų iš priekio Ba2Moz25,37. 3. žibintas, žiburys: Piemuo švietė sakų žibinčium, o merga sėlino prie kiaulės, atkišusi tuščią delną M.Katil. Gatvėje kas kartas darėsi ramiau. Tik kur ne kur palikę žibinčiai težibėjo LzP. Žemaičiai naminiu būdu dirbtus žibinčius prieš lauktuves iškabinėja apie namus MTtVII110. Ji neša žibinčių kaip kokią žvaigždę Vd. Dar kiti galvodavo – bene būsianti žemė pakabinta ant dangaus skliautų aukso retežiu, kaip žibinčius ant bažnyčios lubų Blv. | prk.: Mokykla, tapusi politikos įrankiu, tuojaus nustoja tikro apšvietimo žibinčiumi buvusi VŽ1905,209. 4. Š, BŽ596 žibintų degiotojas, žibintininkas. 5. Rtr švyturys. 6. prk. žąsies koja, apvyniota žarnomis; plg. žiburys 6: Šiandieną išviriau builynę su žibiñčiais Štk.

Ką reiškia žodis žibinė? Visi terminai iš raidės Ž.