atnorėti reikšmė

Kas yra atnorėti? atnorė́ti 1. tr. Š atgauti ką norimą: Vargu beatnorės jie (ponai) kuomet baudžiavą J.Jabl. 2. intr. J nustoti norėti. | refl.: Norėjo norėjo ir atsinorėjo Grž. Pamėgintų pašienauti kaitroje, atsinorėtų saulutėje šildytis V.Krėv. Matyt, jūs jau atsinorėjot avilių KzR. Pirmiaus aš labai norėjau dviračiu važinėti, bet dabar jau atsinorė́jau Lš. Kai paragausi mano lazdos, atsinorės tau žmones kvailinti MTtIII51. \ norėti; atnorėti; įnorėti; išnorėti; panorėti; pernorėti; pranorėti; prinorėti; sunorėti; užnorėti