kvailinti reikšmė
Kas yra kvailinti? kvaĩlinti, -ina, -ino, kváilinti NdŽ 1. tr. K daryti kvailą, mulkinti: Spauda buržuazijos rankose yra įrankis darbo žmonių masėms kvailinti (sov.) sp. Tu pats kito ir nekvailink, kad gerai apie tą dalyką nežinai Žvr. kvaĩlinančiai adv.: Triukšmas jį veikė beveik kvailinančiai rš. 2. tr. vadinti, laikyti kvailiu: „Giliau kasi, daugiau rasi“, – atsakydavo kvailys ir vėl tylėdavo. Tie dar labiau kvailindavo rš. 3. intr. K eiti kaip kvailam, kvaišinti, dvoklinti: Kvaila, kur tu kvaĩlini (eini)? J. 4. refl. apsimesti kvailu: Kvailinkis, būsis nieko neišmanąs, ir vis dasižinosi J. \ kvailinti; apkvailinti; atkvailinti; įkvailinti; iškvailinti; nukvailinti; pakvailinti; parkvailinti; perkvailinti; prakvailinti; prikvailinti; sukvailinti; užkvailinti