atšaudyti reikšmė

Kas yra atšaudyti? atšáudyti 1. intr. SD217, Sut, N, K, M, J, LL123, Rtr, KŽ šaudyti atgal į šaudančiuosius. | refl. Š, Ser, KŽ: Priešas atsišáudė DŽ1. Šitie sugulę, o tas stačias atsišáudo Sug. Ten žvalgai buvo, anie atsišáudė ir pabėgo Pln. Atsišaudė tie plėšikai smarkiai, nakčia troboj apsupti J.Balt. 2. refl. Ser pakankamai prisišaudyti. 3. refl. tr. šaudant numušti, sužaloti: Sau pirštus atsišáudė, kad paleistų iš kariuomenės Lp. 4. intr. apmušti, apdaužyti: Atšáudė tokiam par ausis, ir gerai Trgn. Jam gerai reikia atšáudyt, tai kitąroz žinos Vlk. 5. intr. prk. šiurkščiai atsakyti, atsikirsti: Mokytam taip neatšáudysi, turi gražiai šnekėti Grd. | refl.: Tėvas tylės tylės, o kad nesukentęs pradės atsišáudyt, tai ažverda – nor iš namų bėk! Slk. 6. intr. vikriai atbėgti, ateiti: Antai tas jau atšáudo į šokius Šts. Ir atšáudąs rugių pjauti, kad ir neprašytas Nt. 7. tr. atšauti, atverti: Atšaudyk [tvoroj] spragą ir suleisk į daržą gyvulius J.Jabl. 8. tr. J audžiant išlyginti, leisti šaudyklę ne per visą audeklą: Atšáudyk biskį, matai, kap kreivuoja [audeklas] Rdm. 9. tr. atausti: Tų reiks siūlų atšáudyti Ms. ◊ žõdžiais atsišáudyti atsikirtinėti: Kitas nepasiduoda, atsišáudo su visokiais žõdžiais Krš. Krizas atsišaudo taikliais žodžiais P.Cvir. \ šaudyti; antšaudyti; apšaudyti; atšaudyti; įšaudyti; iššaudyti; nušaudyti; pašaudyti; paršaudyti; peršaudyti; prašaudyti; prišaudyti; sušaudyti; užšaudyti