atsipeikėti reikšmė
Kas yra atsipeikėti? atsipéikėti atgauti jėgas, sąmonę; sustiprėti po ligos: Šįryt galvą kaip sugavo, tai ir dabar da vis negaliu atsipéikėt Sdk. Dabar jau atspeikė́jo, ale kad tu būtum matęs jį sergant! Ut. Gal kada atsipéikėsi, jei gerai užsilaikysi Krž. Ką tik atsipéikėjo, sakėm, jau neatgis Dkš. Atsipeikėjusi negalėjo suprasti, kur jinai yra J.Bil. ║ atsigauti po kokių stiprių įspūdžių, sukrėtimų, išgyvenimų: Kad man neduodat nė kiek ir atspeikė́t Trgn. Ilgai negalėjo atsipeikėti nuo pirmųjų įspūdžių A.Vien. Einu ir negaliu atsipeikėti nuo to viso bjaurumo, kurį mačiau J.Jabl. Ale potam jis atsipeikėjo [apkurtintas trenksmo], atsiminė, ką jis turi su tuom kiaušiniu daryt BsV220. Da tu po veselijos neatsipéiksti Plv. \ peikėtis; atsipeikėti; išsipeikėti