bandininkas reikšmė
Kas yra bandininkas? 1 bandiniñkas sm. (2) bandos, galvijų tvartas: Kur stovi galvijai, vadinas bandiniñkas, kur arkliai – arklininkas J. Tvartai dalijasi į dvi dalis – į bandiniñką ir arklių kūtę Užv.
2 bandiniñkas, -ė smob. (2) 1. L bandos ganytojas, piemuo. ║ gyvulių augintojas: Australijos bandininkai vadinasi skvaterais Vr.
3 bandiniñkas (-inỹkas), -ė smob. (2) 1. Brž seniau – ūkininko samdinys (bernas, merga), kuriam duodama banda (pasėlis): Bandinỹkui nemaža bandos pasėjau Vb. Bandinỹkui pasėdavo linų pūrą Kp. Kiek suderėjai bandinykui? PnmR. Bandos linai buvo vadinami bandiniai, o jų savininkas – bandininkas rš. Džiaugias visi bandinykai, kad jų linai stomenykai NS393. Su bandinykėm dabar sunku susikalbėt Ds. ║ kampininkas: Už bandiniñko eiti nenorėjai, tai paliksi davatka Krk. 3. Trgn išimtininkas.