bjurinti reikšmė

Kas yra bjurinti? bjùrinti, -ina, -ino 1. caus. bjurti 1: Vaikeli, nebjùrink stiklo Grž. Raupsas ... žmogų bjùrina DP327. | refl.: Jo kalba visi girdėję bjùrinos (piktinosi, bjaurėjosi) Rm. 2. caus. bjurti 3: Tasai lapumas, tas nepaklusnumas ... bjurina žmogų DP110. Jį tik į belangę pristatysime, kad mums vaikų nebjurintų LzP. \ bjurinti; išbjurinti; pabjurinti; subjurinti