išbjurinti reikšmė

Kas yra išbjurinti? išbjùrinti 1. caus. išbjurti 1: Visas ... sukruvintas ir iždarkčiotas arba ižbjùrintas DP177. 2. išplūsti: Išbjùrino visokiais žodžiais, kokius tik mokėjo Ds. | refl.: Ką mačys, kad su visais išsibjùrinsi (susipyksi) Alk. 3. Švn caus. išbjurti 3: Oi kaip vaikai išbjùrinti – vienos duonos nevalgo! Pns. | refl.: Tep jau išsibjùrino tie vaikai! Gs. \ bjurinti; išbjurinti; pabjurinti; subjurinti