bliovimas reikšmė
Kas yra bliovimas? bliovìmas sm. (2), blióvimas (1) K → bliauti. 1. SD1160, R77 rėkimas (apie avis, ožkas): Avių bliovìmas, negali apsiklausyt Rm. To veršio blióvimas! Grg. Karvytę šiandien papjovė, tai karvė to bliovìmo (bliauna ir bliauna) Kp. 2. menk. verkimas: Ale ir bliovìmas to vaiko – kap veršio! Gs. 3. negražus dainavimas: Ir bliovìmas tų bernų – neit už kelių kaimų girdėt! Gs. 4. pliauškimas, dergimas, blevyzgojimas: Už tą prakeiktą bliovìmą anas išvarė berną Ds. \ bliovimas; išbliovimas; nusibliovimas; užbliovimas