bliauti reikšmė

Kas yra bliauti? bliáuti, -na (-ja), blióvė intr. 1. SD329, R, K rėkti (apie avį, ožką, veršį): Avis bliáuna J. Rodės man išties, kad jaučių kaimenė blióvė K.Donel. Ko ta telyčiukė bliáuja (bliáuna)? Gs. Karvės bliáuna gurbe, gal visą dieną neliuobtos Kp. Kieno čia veršiukas bliáuja (apie verkiantį vaiką)? J.Jabl. Jis (smakas) ir bliovė taip išgąstingai BsPI105. | Volungė bliauna priš lytų Lnk. Atsisėdu i klausaus: žiogas bliauna Vgr. ^ Veršiu nebliovęs, jaučiu nebaubsi B, VP49. Avelė bliauna, kol šieno gauna PPr15. Ožka ir priėdusi bliauna PPr272. 2. menk. garsiai verkti, raudoti: Vaikas bliáuna užsikūkčiodamas Skd. Čia aš pradėjau beveik garsiai bliauti I.Simon. Pasilikęs vienas vaikas ėmė bliáuti visa gerkle Jnš. Bene bliáuni – nepadoru tokiam dideliam! Grg. Par anos budynę bliovėm visi – ir vaikai, ir budynininkai Grg. Nebliáuk nebliáuk, tujau išvirs košytė Skd. ^ Bliáuna kaip ožys į turgų vežamas Krk. Bliáuna kaip avelė į uodegą įkirpta Rm. Bliáuna kaip nuplaktas Slm. bliáunančiai adv. verkiant, labai: Bliaunančiai reik lytaus Šts. ║ tr. verkiant prašyti: Jau nebdręsu besakyties, ka blynų bliaunu Šts. ^ Kad nebliáusi, tai negausi Jsv. Balsiau bliáusi, – greičiau gausi Trg. 3. intr., tr. menk. negražiai dainuoti: Tie bliáuna kaip ožiai Grg. Prisilakė per dieną, dabar bliáuna kaip gyvuliai girtais balsais Jnš. Girtas jis nieko neužkabinėjo, o tik dainas bliovė rš. 4. menk. labai balsiai kalbėti, sakyti: Ko taip smarkiai bliáuni? Šk. Bliáuja an vidurio kiemo Alk. Ko tu šit bliáuni, galgi tykiau negali pasakyti! Trgn. ^ Kunigas apie dangų bliauna, o pats žemės turtus krauna LTR. 5. intr., tr. menk. nepadoriai kalbėti, keikti, plūsti: Ir negirtas jisai bliauja pikčiausius žodžius V.Piet. Blióvė blióvė visaip, net bjauru klausyt Užp. Nebliáuk, turėk sarmatą nuo žmonių Užp. ║ niekus kalbėti, taukšti: Koks senis bliáuna, ką jam gali tikėt Vb. 6. refl. prk. plerti, plėstis: Ar nematai, kad skylė bliáujasi? Grš. \ bliauti; apsibliauti; atbliauti; įbliauti; išbliauti; nubliauti; pabliauti; parbliauti; prabliauti; pribliauti; subliauti; užbliauti

bliauti sinonimai

bliauti junginiai

  • (už)bliauti, (su)staugti
Ką reiškia žodis bliautinoji? Visi terminai iš raidės B.