pribliauti reikšmė

Kas yra pribliauti? pribliáuti tr. 1. refl. K bliauti iki soties: Prisibliaũs ožkelė netekus vaiko Rm. 2. menk. priverkti: Priblióvė septynias skleinyčes ašarų Dr. 3. refl. menk. iki soties prisiverkti: Prisibliáusi vyro diržą čiulpdama Ds. 4. menk. negražiai pridainuoti: Tiek priblióvėt, kaip jum ir gerklių neinsopsta! Trgn. | refl.: Prisiblióvė kiek tik lenda Ds. 5. menk. priblevyzgoti: Girtas atejo ir visokių niekų priblióvė Trgn. Kiek te pribliáuna, priblevyzgoja, ir vis vaikai girdi! Dbk. \ bliauti; apsibliauti; atbliauti; įbliauti; išbliauti; nubliauti; pabliauti; parbliauti; prabliauti; pribliauti; subliauti; užbliauti