brendimas reikšmė

Kas yra brendimas? brendìmas sm. (2), bréndimas (1) Grg 1. → 1 bręsti 1: Dabar pats riešutų brendimas J.Balč. Pačiam rugių brendimè oras pagedo Ds. ║ (medaus) tirštėjimas: Medaus brendimas ir susicukravimas J.Krišč. 2. prk. supratimas, sąmoningumas: Ji parodo savo politikos nebrendimą ir pati save pasmerkia rš. \ brendimas; išbrendimas; perbrendimas; pribrendimas; subrendimas

brendimas sinonimai