bridimas reikšmė

Kas yra bridimas? bridìmas sm. (2) 1. → bristi 1: Kiaurai visą kelią buvo toks ligi kelių bridìmas ir ligi stebulių makojimas Grž. Sunkus bridìmas per atãtvanus, kai ledas tebeina Š. 2. brasta: Nakčia išsiunčia moteris savo ir vaikus per bridimą Ch1Moz32(turinys). O anie vyrai vijo juos keliu Jordano iki bridimams ChJoz2,7. \ bridimas; atbridimas; įbridimas; išbridimas; nubridimas; pabridimas; perbridimas; užbridimas