Kas yra bubijimas? bùbijimas sm. (1) → bubyti: 1. Tavo tas bùbijimas munie ausis jau iškūlė Vvr. 2. Baisus to arklio bùbijimas – iš tolo girdėt, kaip muša Rm. 3. Su tokiuo bùbijimu visą kūlę sudaužysi Ėr. 4. Buvo bùbijimo per visą rytą – tie javai pričižę, nesikulia Jnšk.