bubyti reikšmė

Kas yra bubyti? bùbyti, -ija, -ijo 1. intr. bildinti, poškinti, šaudyti: Kad bùbijo, tai bùbijo iš armotų! Ds. 2. tr., intr. R226, Svn, Lnkv mušti: Kam bùbiji šunį? Rm. Jei bùbysi kumelei per šonus, tai važiuosi, labai rambi Ssk. | refl.: Sueis abudu [vaikai], tuoj ir bùbijasi Rm. 3. tr. smarkiai ką daryti; kalti: Kam tą vinį ten bùbiji? Kkl. Bùbijau, bùbijau, ir vėl atsiknojęs Slm. ║ spragilais kulti: Javus bùbyti K. ║ kapoti, kirsti: Jau ir Jonas pradėjo mišką bùbyt Sv. ║ giliai, plačiai kasti: Kam tokią didelę duobę bùbiji? Sv. ║ krauti, kimšti: Nereikia tiek daug bùbyti vežiman, kad net arkliai nepaveža Ds. ║ pilti: Ką tu čia bùbiji? Ds. ║ intr. smarkiai lyti: Lietus bùbija kap iš viedro Ad. ║ smarkiai valgyti ar gerti: Mūsų pusbernis bùbija (valgo) kaip geras vyras Vad. Bùbija (geria), lyg šunį suėdęs Snt. 4. tr. bambėti, balsiai kalbėti: Senė, girdėjau, per visą naktį poterius bùbijo Up. \ bubyti; apibubyti; atbubyti; įbubyti; išbubyti; nububyti; pabubyti; prabubyti; pribubyti; sububyti; užbubyti