išbubyti reikšmė

Kas yra išbubyti? išbùbyti tr. 1. išdaužti: Vaikas langą tvarte išbùbijo Ad. 2. smarkiai darant atlikti; K spragilais iškulti: Jau aš savo miežiokus išbùbijau Prng. ║ Srv išvaryti, išgrūsti: Kad ir nenorėtų eit, aš jį išbùbysiu Lnkv. ║ išgerti: Visą pieną išbùbijo P. \ bubyti; apibubyti; atbubyti; įbubyti; išbubyti; nububyti; pabubyti; prabubyti; pribubyti; sububyti; užbubyti