Kas yra būdijimas? 1 bū̃dijimas sm. (1) → 1 būdyti: Jisai neprivalo mūsų būdijimo, be kurio žmones išmokyt gali DP378.2 bū́dijimas sm. (1), bū̃dyjimas (1) [K] → 2 būdyti 1: Dūmai gerai rūksta – pats lašinių būdijimas! Snt.